Po kelių metų, kai nekilnojamojo turto rinką diktavo pardavėjai, 2026 m. situacija pasikeitė – iniciatyvą vis dažniau perima pirkėjai. Tai iš esmės keičia sandorių eigą ir strategijas. Pasiūla didesnė nei paklausa Rinkoje padaugėjo objektų, o pirkėjų skaičius auga lėčiau. Dėl to: Pirkėjas gali rinktis, lyginti ir neskubėti. Derybos tapo norma Jei anksčiau kainos dažnai būdavo „galutinės“, dabar beveik kiekvienas sandoris turi derybinę dalį. Tipiškai: Pervertinti objektai „stringa“ Didžiausia problema – nerealistiška kaina. Tokie objektai: Rinka greitai „nubaudžia“ neteisingą kainodarą. Kokybė tampa kritiniu faktoriumi Pirkėjai renkasi: Defektai ar neaiškumai tampa stipriu

2026 m. nekilnojamojo turto rinkoje ryškėja aiški tendencija – pirkėjai vis dažniau renkasi mažesnius, bet funkcionalius būstus. Tai nėra laikinas efektas, o struktūrinis pokytis, kurį lemia ekonomika, gyvenimo būdas ir technologijos. Mažesnis plotas – mažesnė rizika Augusios būsto kainos ir vis dar reikšmingos paskolų įmokos verčia pirkėjus optimizuoti sprendimus. Vietoje 70–80 m² butų vis dažniau pasirenkami 40–55 m², tačiau gerai suplanuoti būstai. Svarbiausia tampa ne kvadratūra, o išplanavimas. Funkcionalumas > kvadratiniai metrai Populiarėja: Vystytojai tai jau išnaudoja – naujuose projektuose mažesni butai projektuojami efektyviau nei senos statybos didesni. Lokacija svarbiau

2026 metais nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje įžengė į stabilizacijos fazę po kelių metų spartaus kainų augimo. Didžiausi pokyčiai jau įvyko – dabar rinka tampa labiau subalansuota, o sprendimus vis dažniau lemia ne emocijos, o skaičiavimas. Kainų augimas lėtėja, bet nesustoja Po 2021–2023 m. kainų šuolio, 2025–2026 m. augimas sulėtėjo. Didmiesčiuose kainos kyla minimaliai arba stagnuoja, tačiau mažesniuose miestuose vis dar matomas nuosaikus augimas. Pasiūla padidėjo, todėl pirkėjai turi daugiau pasirinkimo ir derybinės galios. Palūkanų įtaka mažėja Didelę įtaką rinkai turėjusios aukštos palūkanos pradeda stabilizuotis. Tai grąžina dalį pirkėjų į rinką,