Kas laikoma nuomininko atsakomybe?

Lietuvos Civilinis kodeksas numato, kad pasibaigus nuomai nuomininkas turi grąžinti turtą tokios būklės, kokios jį gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

Jeigu turtas pablogintas dėl nuomininko kaltės, nuomininkui gali tekti atlyginti nuostolius. Pavyzdžiui, tai gali būti išdaužtas langas, sulaužytos durys, sugadinti baldai ar kita žala, atsiradusi dėl netinkamo naudojimo.

Tačiau natūraliai nusidėvėjusios grindys, sienos, įranga ar kiti daiktai savaime nereiškia, kad nuomininkas padarė žalą.

O kas turi rūpintis remontu?

Pagal bendrą taisyklę nuomininkas turi išlaikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir savo sąskaita atlikti einamąjį remontą, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip. Dėl rimtų trūkumų, kuriems pašalinti reikalingas neatidėliotinas kapitalinis remontas, nuomininkas turi informuoti nuomotoją.

Todėl labai svarbu šias pareigas aiškiai aptarti nuomos sutartyje.

Ar žalą galima išskaičiuoti iš užstato?

Užstato paskirtį ir jo panaudojimo sąlygas verta tiksliai nustatyti pačioje nuomos sutartyje. Kilus ginčui neužtenka vien pasakyti, kad „butas sugadintas“ – svarbu pagrįsti, kokia žala atsirado ir kokio dydžio nuostoliai patirti.

Jeigu užstato žalai padengti neužtenka, nuomotojas gali reikalauti atlyginti likusius pagrįstus nuostolius.

Kaip apsisaugoti abiem pusėms?

Geriausia apsauga – būsto perdavimo–priėmimo aktas. Nuomos pradžioje verta užfiksuoti būsto, baldų ir technikos būklę, skaitiklių rodmenis bei padaryti nuotraukas. Tą patį reikėtų padaryti grąžinant būstą.

Tuomet daug paprasčiau atskirti, kas jau buvo pažeista prieš nuomą, kas yra normalus nusidėvėjimas, o kas – nuomininko padaryta žala.

NTsolo patarimas: nuomos sutartis ir išsamus perdavimo–priėmimo aktas gali sutaupyti gerokai daugiau nei jų parengimas kainuoja. Žodinį susitarimą po metų ar dvejų įrodyti daug sunkiau. https://ntsolo.lt/nuomininkas-sugadino-busta-kas-atsako-uz-zala-ir-kada-galima-panaudoti-uzstata/